Temos struktūra

  • Dekupažo istorija

    Dekupažo techniką XII a. išrado kinai. Kinai pirmieji plonu, puošniu popieriumi pradėjo puošti įvairius daiktus, dežutes, net žibintus ir langus. Iš jų šią techniką perėmė ir Rytų Sibiro klajokliai, spalvingu kinų popieriumi puošę savo kapaviečių sienas. Vėliau dekupažas atkeliavo iki vokiečių ir lenkų, kurie popierinėmis iškarpomis ėmė dekoruoti baldus.

    Dekupažo suklestėjimo laikomas XVII a. Tuo laikotarpiu Europą pasiekė laku dengti rytietiški baldai ir daiktai. Tuo laikotarpiu pardavėjai net nebepajėgė visų norinčių aprūpinti madingaisiais baldais iš Kinijos ir Japonijos. Net Venecijos baldų gamintojai pradėjo kopijuoti ir padirbinėti populiariuosius rytietiškus gaminius. Meistrai samdė mokinius, kurie turėdavo ant popieriaus nukopijuoti žinomų dailininkų paveikslus bei graviūras. Po to tie piešiniai būdavo klijuojami ant baldų ar net muzikinių instrumentų ir padengiami keliais lako sluoksniais. Daiktai buvo ne tik labai panašūs į populiariuosius, bet ir grožiu šiems nė kiek nenusileido.

    XVIII a. – XIX a. prie dekupažo istorijos prisidėjo moterys. Aristokratės, aukščiausių to meto visuomenės sluoksnių atstovės nevengdavo net iš tikrų tikriausių paveikslų iškirpti patikusius gobeleno gabalus ir puošti jais savo dėžutes, širmas, naktinius stalelius. Šis moterų užsiėmimas virto masiniu hobiu, jam būdavo skiriamas brangus damų laikas. Šiuo pomėgiu buvo susižavėjusios daugelis to meto įžymybių – Marija Antuanetė, Markizė de Pompadur.

    Populiariausiu dekupažo technika dekoruojamu daiktu tapo dėžutė, kurioje ypač madmuazelės mėgdavo saugoti savo papuošalus ir meilės laiškelius. XIX – XX a. dekupažas pamažu užleido vietą koliažui.

    • Dekupažui reikalingos priemonės

      Dekupažo pagrindu gali būti medis, akmuo, metalo paviršiai ar net stiklas. Glotnus paviršius turi būti specialiai pašiaušiamas naudojantis specialiomis priemonėmis, kad popierius geriau sukibtų su dekoruojamu paviršiumi.

      Norint užsiimti dekupažu, svarbiausios priemonės, kurias reikia įsigyti, yra šios: akriliniai dažai, popierinės servetėlės, dekupažo klijai, akrilinis lakas, teptukai, kempinėlės, žirklės. Žinoma, vėliau, jau įgudus, galima įsigyti ir papildomų priemonių bei išmokti sudėtingesnių technikų, kuriomis galima kurti dar įspūdingesnius rankdarbius. Užsiimantys dekupažu yra itin pamėgę kraklė techniką, kurios dėka, dekoruojamas daiktas įgauna sendinto paviršiaus efektą. Tarp dažų sluoksnių tepama speciali priemonė, kuri sukuria skilinėjimo efektą.


    • Darbo eiga

      1.      Paruošiamas daikto paviršius. Daiktas dekoravimui turi būti švarus, todėl jo paviršius nuplaunamas, nušluostomas, jeigu medinis, sušiaušiamas paviršius švitriniu popieriumi arba pašalinami nereikalingi medienos gabalėliai.

      2.      Daiktas nudažomas. Dažniausiai, bet ne visada, daiktą reikia nudažyti. Balta spalva dažomas beveik visada, kai naudojamos servetėlės, mat per kitą spalvą sunkiai išsimuša paveikslėlis. Tačiau naudojant storesnio popieriaus paveikslėlius, baltai dažyti nereikia. Kiti dar prieš dažydami, daiktą gruntuoja (pvz., medinį).

      3.      Pasiruošiamas paveikslėlis. Kol dažai džiūna, patartina nelaukti, o imtis kūrybinių minčių: išsirinkti paveikslėlį, jį išsikirpti (kitos servetėles tiesiog išsiplėšo), susidėlioti idėjos įgyvendinimui reikalingas priemones.

      4.      Paveikslėlio klijavimas. Kai rėmeliai gerai išdžiūna, pradedama klijuoti paveikslėlius: teptuku švelniai ir greitai tepami klijai nuo centro link kraštų. Klijuojant iš servetėlės iškirptus paveikslėlius, reikia išspausti oro pūsleles, gerai išlyginti, tačiau tai reikia daryti atsargiai, mat sudrėkusi servetėlė greitai plyšta.

      5.      Patikrinami paveikslėliai. Kai viskas gerai išdžiūna, darbelis gerai apžiūrimas, ar nereikia ko paklijuoti ar pašlifuoti.

      6.      Lakavimas. Jeigu darbas jau baigtas, darbas lakuojamas mažiausiai dviem sluoksniais matiniu ar blizgiu lakais.

      7.      Sendinimas vienkomponenčiu laku. Ant išdžiūvusio vienkomponenčio sendinančiojo lako tepami akriliniai dažai, reikia imti kontrastingą spalvą pirmajai – jei pirma spalva tamsi, pvz. juoda, tai ant užtepto ir išdžiūvusio lako tepama kokia šviesi ar ryški spalva – esmė tame, kad lakas suskaldys viršutinį akrilinių dažų sluoksnį (baltą ar raudoną) ir sutrūkimų tarpeliuose matysis pagrindo spalva (juoda). Tepant dažus būtina išlaikyti kokią nors vieną kryptį. Dažus taip pat patartina tepti ištemptu judesiu neatkeliant rankos, bei potėpius vieną šalia kito, arba labai greitai braukant teptuku, galima ir kelius sykius per tą pačią vietą, svarbu tai daryti labai greitai. Tik pradėjus tepti dažus, lakas susikabina su jais ir pradeda reaguoti, jei ilgai ir lėtai braukoma per tą pačią vietą, galima nubraukti ir laką ir dažus – susivels į košę ir sutrūkimų nebus. Akrilinius dažus taip pat galima tepti ne tik teptuku, o tapšnoti kempinėle (tik ilgai netapšnoti vienoje vietoje). Susiformavę įtrūkimai bus kiek kitokie, nei tepant dažus teptuku. Ant taip pasendinto paviršiaus galima klijuoti paveikslėlį/motyvą. Jei tai bus plona servetėlė ar plonas popierius sutrūkimai prasišvies, atrodys jog paveikslėlis taip pat suskilinėjęs. Numatyti kokie bus įtrūkimai yra labai sunku, nes jų pobūdis priklauso nuo daugelio dalykų: 1. Įtrūkimų dydis priklauso nuo sendinančio lako storio – kuo storiau – tuo didesni įtrūkimai. 2. Taip pat reiktų atkreipti ir į dažų storį.



      8.      Sendinimas dvikomponenčiu laku. Pirmiausiai tepamas 1-asis komponentas (ant pakuotės visada nurodyta). Tepti galima teptuku, o dar geriau tiesiog pirštu tolygiai paskirstyti tempiant iš vieno krašto į kitą (tik ne sukamaisiais judesiais, nes tuomet gausis labai netvarkingas sutrūkinėjimas). Laukiama kol išdžius – paviršius pasidaro visiškai skaidrus (laikas nurodomas instrukcijoje). Išdžiūvus pirmajam, tepamas antrasis komponentas (taip pat geriausiai pirštu). Paliekama džiūti. Sureagavus abiem komponentams atsiras įtrūkimai. Kartais įtrūkimai būna tokie smulkūs, jog iš pat pradžių jų gali nesimatyti, todėl reikia gerai apžiūrėti ir pavartyti šviesoje. Atsiradus įtrūkimams, reikia juos išryškinti (suprantama spalva turėtų būti kontrastinga motyvui/pagrindui, priešingu atveju, įtrinti įtrūkimai neišryškės). Įtrūkimus išryškinti galima naudojant tas medžiagas, kurios nurodytos instrukcijoje. Tai gali būti: akriliniai dažai, patina arba porporina. Kai įtrūkimus reikia įtrinti akriliniais dažais, patartina jų imti labai mažai, ir greitai bei stipriai trinti, kad dažas liktų tik įtrūkimuose ir neišteptų dekoruojamo paviršiaus. Jei naudojamas sendinantis lakas aliejiniu pagrindu – įtrūkimus galima įtrinti aliejiniais dažais. Nėra būtina sendinti visą dekoruojamą paviršių, įtrūkimai formuosis tik ten, kur bus sutepti abu komponentai.




      9.      Sendinimas vašku. Sendinant šiuo būdu reikalingi bus 2-jų kontrastingų spalvų akriliniai dažai, vaškinė kreidelė, ar tiesiog žvakė. 1. Dažomas tamsesne (ryškesne) spalva pagrindas ir leidžiama išdžiūti. 2. Tuomet vaškine kreidele pabraukomos tos vietos, kur norima, kad matytųsi ši pagrindo spalva. 3. Dažoma šviesia spalva. Leidžiama gerai išdžiūti. 4. Imamas švitrinis ir lengvai trinamas visas paviršius, šviesūs akriliniai dažai lengvai nusitrins tose vietose, kur buvo užbraukta su vaškine kreidele. 5. Tokiu būdu gaunamas netolygiai dažytas, tarsi apsitrynęs pagrindas, kurį toliau galima dekoruoti dekupažo būdu, tai yra klijuoti servetėlių motyvus. 7. Dekoruotas daiktas visada pabaigai nulakuojamas.

      10.  Sendinimas patrynimu. 1. Pirmiausiai dažoma tamsios spalvos akriliniais dažais. Leidžiama jiems gerai išdžiūti. 2. Tuomet imami šviesios spalvos dažai. Jie tepami ant gerai išdžiūvusių tamsios spalvos dažų. 3. Leidžiama jiems apdžiūti. Imamas drėgnas medžiaginis skudurėlis ir juo trinama. Stengiamasi imituoti seną apsitrynusį daiktą, tai reikėtų ir pagalvoti, kas labiausiai tokių daiktų būna nusitrynę – kraštai, kampai. Jie labiau ir patrinami. Nereikia stengtis per daug ištrinti tų vietų, kur klijuojami servetėlių motyvai, nes servetėlėms reikalingas šviesus pagrindas. Negalima palikti antros spalvos džiūti ilgai, nes gerai uždžiūvę akriliniai dažai nebenusitrins. 4. Ant taip paruošto dekoruojamo daikto pagrindo galima klijuoti servetėlių motyvus.

    • Patarimai

      ·        Kad paviršių nudažytumėte lygiai, reikia naudoti švelnius teptukus arba kempinėles.

      ·        Kad piešinėlis iš popierinės arba ryžinės servetėlės aiškiai matytųsi, jį reikia klijuoti ant šviesesnio paviršiaus.

      ·        Pirma iškerpamas piešinėlis iš popierinės servetėlės, o tik tada atskiriami nereikalingi sluoksniai – servetėlė standesnė su visais sluoksniais, todėl ją kirpti lengviau.

      ·        Audinį reikia dekoruoti su piešinėliais iš popierinės servetėlės – ji plonesnė ir stipriausiai prilimpa prie audinio. Išgaubtus, nelygius paviršius taip pat patariama dekoruoti popierinėmis servetėlėmis.

      ·        Iškirptą paveiksliuką iš dekupažinio popieriaus prieš klijuojant reikia sudrėkinti vandeniu – jis taps minkštesnis, plonesnis, todėl lengviau klijuosis.

      ·        Dekoruojant žvakes, plastikinius, plastmasinius ar nulakuotus paviršius pirmiausia juos reikia pašveisti švitriniu popieriumi – paviršius taps šiurkštesnis, o dažai geriau prikibs, nenusilups.

      ·        Kad dekoruotos medinės dėžutės vidus atrodytų prabangiau ir gražiau, jį reikėtų išklijuoti dirbtiniu veltiniu (filcu). Dėžutės sienelės patepamos nestoru lako sluoksniu ir dedamas dirbtinis veltinis – lakas puikiai jį priklijuos, neliks jokių baltų ar gelsvų dėmių.

      ·        Naudojant dvikomponenčius sendinimo lakus, labai svarbu abu jo komponentus užtepti lygiai. Jeigu jausis teptuko dryžiai, ne tik į sutrūkinėjimus, bet ir į juos pateks aliejinių dažų arba auksinimo miltelių. Todėl šią priemonę reikia tepti švelniu teptuku arba tiesiog pirštu.

      Naudojant dvikomponenčius sendinimo lakus, įtrūkimų dydis priklauso nuo abiejų sluoksnių storio – kuo storesni jie bus, tuo didesni įtrūkimai atsiras.

      • Ši tema